Vis dažniau kalbame apie žiedinę ekonomiką – apie tai, kokiais principais turėtų vadovautis visuomenė ir verslai, siekiantys prisidėti prie kovos su globaliomis problemomis, pavyzdžiui, klimato kaita ar senkančiais ištekliais. Nors specialistai teigia, kad šiuos principus savo veikloje Lietuvos įmonės diegia vangiai, pavyzdžių yra.
Realių veiksmų – vis dar nedaug
„Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius, kalbėdamas apie tai, kaip Lietuvos verslams sekasi taikyti žiedinės ekonomikos principus, teigė, jog pasigirti daug kuo vis dar negalime, tačiau jau judame šia kryptimi.
„Daugumai įmonių atrodo, kad jeigu jos savo gamyboje turinčias atliekas perdirba, tai jie jau pasiekė žiedinę ekonomiką. Nieko panašaus. Žiedinė ekonomika yra daug platesnis dalykas: tai yra ir atsinaujinančių bei antrinių žaliavų naudojimas, dizainas ir gamyba tokių produktų, kurie niekada netampa atliekomis, t. y. turi labai ilgą naudojimo laiką, juos galima atnaujinti ir po to, kai jau niekam nebereikia, išardyti ir visiškai perdirbti į antrines žaliavas, kurias vėl kas nors panaudoja“, – pasakojo D. Tracevičius.
Pasak pašnekovo, visuomenėje vykstantys pokyčiai visuomenėje – populiarėjančios daiktų nuomos paslaugos – diktuoja verslo kryptį.
„Sakyčiau atsiranda kiek stipresnis postūmis iš vartotojų nuomotis daiktus, o ne juos pirkti. Verslas prisitaiko ir daugiau įmonių suteikia galimybę nuomotis įvairiausius dalykus: nuo fotoaparato ir suknelės iki grąžto ir elektromobilio“, – kalbėjo specialistas.
Vienos iš priežasčių, kodėl žiedinės ekonomikos principai vis dar vangiai taikomi, pasak D. Tracevičiaus, yra pagalbos ir paskatų trūkumas iš valstybės.
„Trūksta pagalbos iš valdžios. Dar yra nepanaikintos subsidijos už iškastinį kurą. Taip pat, esame viena iš nedaugelio valstybių, kurios neteikia PVM lengvatų daiktų taisymui“, – vardijo pašnekovas. Pasak specialisto, yra reikalinga mokestinė reforma, kuri perkeltų daugiau mokesčių ant taršios veiklos ir mažiau – ant atsinaujinančių išteklių (pavyzdžiui, darbo).
Taiso, tik po to utilizuoja
Suomiško kapitalo įmonė „Lindström“, veikianti daugiau nei 20-yje pasaulio šalių, Lietuvoje atpažįstama iš savo gaminių – kilimėlių biuruose, pramoninių šluosčių ar darbo drabužių. Įvairių tekstilės produktų pardavimu ir nuoma užsiimanti įmonė savo veikloje taiko tvarius principus, už kuriuos ir buvo nominuota „Atsakingo požiūrio“ iniciatyvoje.
„Mūsų verslo pagrindas – ne parduoti kuo daugiau vienos ar kitos paskirties produktų, o užtikrinti nenutrūkstamą produktų tiekimą, taisymą, atnaujinimą ir, galiausiai, perdirbimą bei grąžinimą į cirkuliaciją jau kitoje paslaugų sferoje. 2018 m. įmonė naudojo 88 proc. perdirbamos produkcijos, o 2025 m. turime strateginį tikslą tapti visiškai „zero waste“ (liet. – beatlieke), t. y. perdirbti 100 proc. tekstilės“, – pasakojo įmonės generalinis direktorius Lietuvoje – Edvinas Gradauskas.
Vienas iš pavyzdžių – darbo drabužiai. Nors jų tarnavimo laikas, pasak įmonės atstovo, skiriasi priklausomai nuo darbo specifikos, jis nėra trumpesnis nei 3 metai,
„Nepaisant veiklos srities, darbo drabužių nekeičiame naujais po kiekvieno įplyšimo,
o taisome visus pažeistus drabužius – per mėnesį tai vid. sudaro apie 10 proc. visos mūsų tiekiamos tekstilės, tuo tarpu utilizuojamų darbo drabužių skaičius nuolat kinta. Pernai metais iš cirkuliacijos išėmėme apie 90 tūkst. drabužių vienetų, kurie buvo netinkami tolimesniam naudojimui“, – teigė E. Gradauskas.
Virsta pirkinių maišeliais ar bokso kriaušėmis
Pasak įmonės generalinio direktoriaus Lietuvoje, ne visi gaminiai yra tinkami perdirbimui. Pramoninės šluostės ar kilimėliai – vieni sunkiausiai perdirbamų produktų, kurių dalis privalo būti utilizuojama pagal aplinkosaugos standartus. Pavyzdžiui, autoservisuose, gamybos ar pramonės įmonėse naudojamos pramoninės šluostės sugeria tepalus, pavojingas medžiagas, o pramoniniai kilimėliai – pavojingas atliekas.
Tuo tarpu perdirbimui tinkama tekstilė virsta visiškai naujais produktais.
„Suomijoje dalis tekstilės, savo gyvenimą pradėjusios kaip darbo drabužis, jį užbaigia ne utilizuojama, o tampdama ilgaamžiais, keičiamais pirkinių maišeliais, kuriuos jau naudoja Suomijos prekybos centrų klientai. Taip pat, dalis nebetinkamų naudoti darbo rūbų yra dovanojama jauniesiems dizaineriams, „butikams“, dizaino universitetams ar kolegijoms, kuriose naujam gyvenimui jie atgimsta įvairiausiose formose.
Industrinės šluostės tampa medvilnės kilimėliais, naudojamais pramonėje purviniems įrankiams padėti arba pramoninių skysčių sulaikymui gedimo atveju, o tolimesnis panaudojimas – labai išradingas. Štai Bulgarijoje kolegos tiekia kilimėlius bokso klubams, kur susmulkintais kilimėliais yra užpildomos bokso kriaušės“, – perdirbimo pavyzdžiai dalijosi E. Gradauskas.
Pasak įmonės atstovo, unikalių perdirbimo būdų ieškoma ir Lietuvoje. Viena iš idėjų – panaudoti kilimėlius kaip izoliacinę medžiagą žole apželdintiems namų stogams.
Filtruoja vandenį ir vėl naudoja
Prižiūrint tekstilės gaminius, t. y. juos skalbiant, kasmet įmonė sunaudoja didelį kiekį vandens – virš 50 tūkst. kubų. Pasak E. Gradausko, nors skaičius atrodo įspūdingas, jis būtų beveik 2,5 karto didesnis, jei ne skalbimas pramoninėse skalbyklose.
Be to, vandens išteklius saugoti padeda ir filtravimas. „Nuo įmonės atidarymo esame įdiegę papildomas vandens sistemas, kurios mums leidžia šį skaičių sumažinti – dalis vandens yra filtruojama ir panaudojama antrą kartą. Kiekvienais metais geriname savo procesus ir mažiname savo sunaudojamus vandens bei energijos kiekius“, – tikina įmonės generalinis direktorius Lietuvoje.
Šaltinis paskelbtas 2020 02 18: https://www.delfi.lt/projektai/atsakingas-poziuris/kol-vieni-verslai-planuoja-kiti-daro-is-panaudotos-tekstiles-gamina-kilimus-bokso-kriauses-ir-svarsto-dengti-stogus.d?id=83559685
